sviedinys

sviedinys statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Pagrindinė artilerijos šaudmens sudedamoji dalis įvairiems objektams naikinti (ardyti) ir kt. uždaviniams (dūmijimo, apšvietimo, mokymo ir kt.) atlikti. Sviedinys susideda iš korpuso, užtaiso ir sprogdiklio. Būna mažo (20–75 mm), vidutinio (76–155 mm) ir didelio (daugiau kaip 155 mm) kalibro. Sviediniai skiriami pagal sviedinio ir pabūklo kalibrų santykį – kalibrinis, superkalibrinis ir subkalibrinis; pagal konstrukcijos ypatumus – aktyvusis, aktyvusis reaktyvinis, reaktyvinis (↑reaktyvinis sviedinys); pagal stabilizavimo lėkimo metu būdą – sukamasis, stabilizuojamasis; pagal paskirtį – pagrindinis (šarvamušis, betonmušis, ardomasis, skeveldrinis, skeveldrinis ardomasis, kumuliacinis, padegamasis ir kt.), specialusis (šviečiamasis, dūminis, agitacinis ir kt.) ir pagalbinis (mokomasis, praktinis, bandomasis ir kt.); pagal valdomumą – valdomasis ir nevaldomasis. Sviedinio korpuse ppr. skiriamos priešakinė (galvutė pagaminta išvien su korpusu arba prisukama), kūginė (skliautinė), cilindrinė, požiedinė ir dugninė (dugnas pagamintas išvien su korpusu arba įsukamas) dalys. Sviedinio korpuse įtaisytos centruojamosios juostelės ir kreipiamieji žiedeliai. Galvutėje arba dugne yra sprogdiklio lizdas. atitikmenys: angl. projectile; shell rus. cнаряд ryšiai: dar žiūrėk – kartečė dar žiūrėk – kartečė dar žiūrėk – reaktyvinis sviedinys dar žiūrėk – sviedinio antgalis dar žiūrėk – sviedinio centruojamoji juostelė dar žiūrėk – sviedinio kreipiamasis žiedelis dar žiūrėk – sviedinio šarvamušė šerdis dar žiūrėk – šaudmens veikmė dar žiūrėk – šrapnelis